Išorinis verslo analitikas padeda įmonei objektyviai įvertinti veiklos procesus, finansinius rodiklius ir verslo rizikas. Pasitelkus išorinį verslo analitiką, galima nustatyti neefektyvias veiklos vietas ir parengti konkrečius procesų optimizavimo sprendimus.
Ką vertina išorinis verslo analitikas?
Verslo analizė prasideda nuo dabartinės situacijos įvertinimo. Analizuojami pagrindiniai procesai, atsakomybės, darbo organizavimas, išlaidų struktūra, finansiniai rezultatai ir pagrindiniai veiklos rodikliai. Tikslas – suprasti, kurios įmonės ar atskiro padalinio veiklos sritys veikia gerai, o kuriose prarandamas laikas, pinigai ar produktyvumas.
Išorinis verslo analitikas taip pat gali vertinti ryšį tarp skirtingų procesų. Pavyzdžiui, pardavimų rezultatus gali veikti ne tik pardavimų komandos darbas, bet ir kainodara, atsargų valdymas, klientų aptarnavimas ar pernelyg ilgas užsakymų vykdymas. Todėl analizė apima ne vien atskirus skaičius, bet ir bendrą verslo veikimo logiką.
Kaip nustatomos silpnosios verslo vietos?
Silpnoji vieta nebūtinai reiškia akivaizdžią problemą. Įmonė gali auginti pajamas, tačiau tuo pačiu metu susidurti su mažėjančia marža, didėjančiomis administracinėmis sąnaudomis ar apyvartinių lėšų trūkumu. Tokios problemos dažnai tampa matomos tik palyginus kelis rodiklius tarpusavyje.
Analizuojami gali būti atskiri produktai, paslaugos, klientų grupės ar verslo padaliniai. Tai leidžia nustatyti, kurios veiklos sritys generuoja didžiausią vertę, o kurios sunaudoja daug resursų ir duoda mažą grąžą. Vadovui tokia informacija padeda priimti pagrįstesnius sprendimus dėl plėtros arba veiklos pertvarkymo.
Procesų analizė padeda mažinti nereikalingas sąnaudas
Įmonėse nemažai išlaidų atsiranda ne dėl per didelių kainų, o dėl neefektyvaus darbo organizavimo. Rankinis duomenų suvedimas, pasikartojančios užduotys, keli skirtingi tos pačios informacijos šaltiniai ar neaiškiai paskirstytos atsakomybės ilgainiui didina administracines sąnaudas.
Procesų analizė leidžia nustatyti veiksmus, kuriuos galima automatizuoti, supaprastinti arba panaikinti. Kartais didžiausią rezultatą suteikia ne didelė investicija, o keli tikslūs organizaciniai pakeitimai. Svarbu, kad siūlomas optimizavimas būtų paremtas konkrečiais duomenimis, o ne bendromis rekomendacijomis.
Kaip vertinamos finansinės ir verslo rizikos?
Išorinis verslo analitikas gali vertinti ne tik dabartinius rezultatus, bet ir galimas rizikas. Finansinės rizikos gali būti susijusios su pinigų srautais, klientų skolomis, finansavimo struktūra, per didelėmis pastoviomis sąnaudomis ar priklausomybe nuo kelių pagrindinių klientų.
Verslo rizikos apima ir tiekimo, darbuotojų, procesų ar rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, jei vienas darbuotojas kontroliuoja kritinį procesą ir nėra kam jo pakeisti, įmonei atsiranda veiklos tęstinumo rizika. Tokios situacijos turėtų būti nustatomos dar prieš joms tampant realia problema.
Kokią reikšmę turi KPI ir verslo kontrolė?
Verslo kontrolė neveikia, jei vadovas gauna daug duomenų, bet nežino, į kuriuos skaičius reikėtų atkreipti dėmesį. Todėl analizės metu gali būti parenkami pagrindiniai KPI, kurie parodo pardavimų, pelningumo, sąnaudų, produktyvumo ar pinigų srautų pokyčius.
Rodiklių neturėtų būti per daug. Kiekvienas KPI turi atsakyti į konkretų klausimą ir padėti priimti sprendimą. Reguliariai stebimi rodikliai leidžia anksčiau pastebėti neigiamą tendenciją ir reaguoti dar prieš jai reikšmingai paveikiant bendrą rezultatą.
Ar verslo analitikas gali padėti optimizuoti mokesčius?
Verslo ir finansų analizė gali apimti mokestinio efektyvumo vertinimą, tačiau tai nereiškia paprasto siekio mokėti kuo mažiau mokesčių. Vertinama įmonės struktūra, sandoriai, finansavimo sprendimai ir jų mokestinės pasekmės, laikantis galiojančių teisės aktų.
Prireikus tokie sprendimai derinami su apskaitos ar mokesčių specialistais. Tikslas – išvengti nereikalingų mokestinių kaštų ir kartu nekurti papildomų teisinių ar finansinių rizikų. Todėl mokestinis efektyvumas turėtų būti vertinamas kaip bendros finansų strategijos dalis.
Kuo išorinis analitikas skiriasi nuo įmonės darbuotojo?
Išorinio specialisto privalumas yra galimybė pažvelgti į įmonę be kasdienių procesų įtakos. Viduje ilgai dirbantys žmonės prie tam tikrų procedūrų pripranta ir gali nebepastebėti, kad dalį jų įmanoma atlikti paprasčiau. Išorinis vertinimas padeda suabejoti nusistovėjusiais procesais ir palyginti juos su kitais galimais sprendimais.
Įmonei taip pat nebūtina samdyti analitiko visu etatu. Išorinis specialistas gali būti pasitelktas konkrečiam projektui, padalinio analizei, verslo pertvarkymui arba periodinei veiklos peržiūrai. Toks modelis ypač aktualus mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Koks turėtų būti analizės rezultatas?
Išorinis verslo analitikas turėtų pateikti ne tik problemas, bet ir aiškias rekomendacijas, teigia buhalterijos.lt. Veiksmų plane gali būti nurodyta, kuriuos procesus keisti pirmiausia, kokias sąnaudas peržiūrėti, kokius rodiklius pradėti stebėti ir kas turėtų būti atsakingas už pokyčius.
Rezultatus svarbu įvertinti praėjus sutartam laikotarpiui. Jei buvo siekiama sumažinti sąnaudas, pagerinti produktyvumą ar sutrumpinti proceso trukmę, reikia palyginti rodiklius prieš ir po pakeitimų. Taip verslo analizė tampa ne teorine ataskaita, o praktiniu įmonės valdymo ir nuolatinio tobulinimo įrankiu.
